vienūgis

vienū̃gis, -ė adj. (2) NdŽ kuris vieno, tokio paties ūgio, vienaūgis. ║ kuris vienmetis ir vienodo ūgio: Kurie vienų metų ir stuomens, vadinas vienū̃giai J. Kiekvienas, ką girdėjęs savo gryčioje – įminimus, pasakėčias, juokus, dainas, pasakas – uoliai persakinėja savo vienūgiams M.Katk. | Linksta ir tos trešnės, liepų vienūgės S.Čiurl.